Archeologinė vietovė

Chirokitija − archeologinė vietovė pietų Kipre, pusiaukelėje tarp Larnakos ir Limasolio, Maroni upės slėnyje, 6 km nuo jūros kranto. Tai neolitinės gyvenvietės, egzistavusios VII−IV tūkstantmečiais pr. m. e., liekanos. Archeologinė kultūra, kuriai priklausė gyvenvietė, buvo išplitusi ir kitose salos dalyse bei Levante ir atitiko ikikeraminį neolito laikotarpį.

Chirokitija įsikūrusi upės slėnio šlaite. Greta upės įrengta masyvi 2,5 m storio ir 3 m aukščio siena. Apskriti pastatai tankiai išsidėstę tarp miesto sienų. Jų išorinis skersmuo nuo 2,3 iki 9,2 m, vidinis − nuo 1,4 iki 4,8 m. Stogai buvo plokšti, nors ankstyvieji tyrinėtojai manė, jog jie galėję būti kupolo formos. Būstai turėjo ugniakurus, langus, suolus. Dideliuose namuose statyti stulpai, palaikantys stogą. Manoma, kad ūkį sudarė keletas apvaliųjų pastatų − tiek gyvenamųjų, tiek ūkinių − supusių vidinį kiemelį.