Šela

Šela arba Sala Kolonija – senovinis nekropolis ir gyvenvietės liekanos Maroke, šalia dabartinio Rabato miesto, prie Bu Regrego upės žiočių.

Vietovė įkurta finikiečių kaip ir keletas kitų jų kolonijų vandenyno pakrantėje. Romėnų laikais tai buvo Mauritanijos Tingitanos provincijos miestas, Ptolemėjaus įvardintas kaip Sala. Tuomet pastatytas forumas, triumfo arka, romėniška gatvė. Salą pasiekė romėnų kelias iš Liksuso, o kitas vedė į Anfą. Šela kartu su Mogadoru buvo romėnų autpostai Atlanto vandenyno pakrantėje.

1154 m. Šela buvo apleista, o greta iškilo Salės uostamiestis. Almohadų laikais šis miestas vaiduoklis pradėtas naudoti kaip nekropolis. XIV a. vid., valdant Ali I Abdalhasanui, čia pastatyti vartai, mečetė, zavija, karališkieji kapai. 1755 m. dėl Lisabonos žemės drebėjimo daugelis statinių sugriuvo.