Šivta

Šivta – senovės nabatėjų miestas prekybiniame Smilkalų kelyje Negeve Izraelyje. Miestas 2005 m. buvo įtrauktas į UNESCO saugomo pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Manoma, Šivta išaugo iš gyvenvietės su nakvynės namais I a. pr. m. e. dviejų prekybos kelių kryžkelėje: iš Nicanos į Avdatą ir iš Nicanos į Halucą. Čia buvo aptarnaujami vykstantys pro šalį keliauninkai ir pirkliai. Nabatėjams pradėjus vystyti Negeve žemdirbystę, Šivtoje buvo auginami vynuogynai, vystoma arklininkystė. Bizantijos laikotarpiu į Šivtą atėjo krikščionybė, pastatytos naujos bažnyčios. Tai buvo klestėjimo metai: pro miestą keliavo karavanų vilkstinės iš Egipto į šiaurę ir iš Rytų šalių į Viduržemio jūros uostus ir Europą, piligrimai, kaip manoma, traukė į Šv. Kotrynos vienuolyną Sinajaus pusiasalyje. Užkariavus arabams, Šivta dar kurį laiką gyvavo, bet vėliau prasidėjo ekonominis nuosmukis, mažėjo gyventojų, o laikotarpyje tarp VIII a. ir IX a., panašiai kaip Haluca ir Nicana, miestas buvo paliktas.