Vynuogininkystė

Vynuogininkystė – žemės ūkio šaka, kurios specializacija – vynmedžių auginimas. Turi pagrindines 4 paskirtis: šviežių vynuogių tiekimas, žaliavos vyno pramonei tiekimas, razinų gamyba, žaliavos konservų pramonei tiekimas.

Vynuogininkystės atsiradimas datuojamas žalvario amžiumi. Seniausi vynmedžių auginimą liudijantys radiniai aptinkami iš laikotarpio, siekiančio 7000 metų nuo šių laikų. Maždaug prieš 5–7 tūkstančius metų vynuogininkystė paplito po Mesopotamiją, Siriją, Egiptą, prieš 3000 metų vynuogės pradėtos auginti Graikijoje, prieš 2000 metų – Užkaukazėje, Vidurinėje Azijoje. Romėnų laikais vynuogininkystė plėtota daugelyje imperijos žemių – vystyta Prancūzijoje, Ispanijoje, Šiaurės Afrikoje. Po didžiųjų geografinių atradimų vynuogininkystė pradėta plėtoti Amerikoje, Australijoje, Pietų Afrikoje.